- sieras
- 2 ×siẽras, -à (sl.) adj. (4) NdŽ; SD1178 pilkas: Po siera žeme guli jis J. Byra liepos lapeliai ant sierõsios žemelės JD269. Mano tėveliai sieroj žemelėj LTR(Graž). Vai žeme, žeme, žeme sieroji, atėmei tėvą ir motinėlę BsO340. Oi akmen, akmen, siẽras akmenėli, kada siẽras kalbėsi? (d.) Vrn. Oi krykštė, nardė sierà antelė malūno ežerėly (d.) Zp. Tu nesirūpink, sieras bitinėli, daugel mano yra sierų bitelių, tai jos man suneš saldųjį medutį BsO263. Gegule sieroj, gegule raiboj, žyčiok raibų plūksnelių (d.) Lp. Sieras sakalas girioj ulbėjo MitI116. Turiu, turiu sierą žirgą, namo parvažiuosiu (d.) Arm. Nepardėvėjau sierų̃ suknelių pas tave JV611. Sakei, netrauksiu sierų girnelių LTR(Krsn). ^ Kad tau sieroj žemynyka nenešiotų! Arm. Išjojo berneliai, ir lyg siera žemė juos prarijo V.Krėv.
◊ po sierą́ja žemýna palį̃sti mirti: Dar jaunas būdamas palindo po sierąj žemyna Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.